Skaičiai atskleidžia kokia tvari yra akmens vata

ES tikslai dėl urbanizuotos aplinkos neutralaus poveikio klimatui

Siekdama įvertinti bendras pastangas mažinant klimato kaitą, ES išsikėlė tikslą, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Planuojama iki 2030 m. išmetamuosius teršalus sumažinti bent perpus. „Owens Corning Paroc“ taip pat yra įsipareigojusi šiam tikslui.

Atsižvelgdama į statybos sektoriaus svarbą siekiant šių tikslų, ES nustatė konkrečias su pastatais susijusias strategijas išmetamiesiems teršalamsmažinti. Europos Komisija 2020 m. spalio mėn. pristatė “Renovacijos bangos strategiją” (angl. Renovation Wave Strategy). Šia strategija siekiama padvigubinti renovacijos tempą ir, be kita ko, užtikrinti, kad renovacija pagerintų pastatų energinį efektyvumą. 

ES sukūrė teisinę sistemą, kuri apima peržiūrėtą Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, siekiant iki 2050 m. turėti itin efektyvų ir dekarbonizuotą pastatų fondą, sukurti stabilią aplinką investiciniams sprendimams ir sudaryti sąlygas tiek vartotojams, tiek verslui priimti labiau pagrįstus sprendimus taupant energiją ir pinigus¹.

Išmetamųjų teršalų mažinimas naudojant efektyvią izoliaciją

Gera žinia yra tai, kad dalis sprendimo slypi čia pat: tai šiandienos poreikius atitinkanti senų pastatų renovacija ir šilumos izoliacijos modernizavimas naudojant patvarias, aukštos kokybės izoliacines medžiagas.

Pagrindinis izoliacijos poveikio aplinkai rodiklis yra santykis 1:200. Europos izoliacijos gamintojų asociacijos („Eurima“) tyrimo duomenimis, kiekvienai tonai CO₂, susidarančiai gaminant įprastą mineralinę vatą, per 50 metų dėl sumažėjusio energijos vartojimo pastatuose sutaupoma apie 200 tonų CO₂³. Taip yra todėl, kad mineralinė vata sukuria pastato sienas ir stogus apgaubiantį šilumos izoliacijos apvalkalą, todėl energijos poreikis šildymui, vėsinimui ir vartojimui ženkliai sumažėja.

Šis reikšmingas poveikio aplinkai rodiklis parodo, kokį svarbų vaidmenį izoliacija gali atlikti mažinant bendrą anglies dioksido išmetimą urbanizuotoje aplinkoje.

Gera žinia yra ta, kad jau einama šiuo keliu. Nauji ir pastaraisiais metais pastatyti pastatai jau atitinka aukštus reikalavimus. Daugelyje šalių, tokių kaip Suomija ir Švedija, nauji pastatai privalo atitikti griežtus energinio efektyvumo kriterijus.

Kodėl verta rinktis mineralinę vatą?

Mineralinė vata, įskaitant PAROC akmens vatą, yra plačiausiai naudojama izoliacinė medžiaga Europoje.

„Owens Corning Paroc“ gaminiais pasitikima dėl jų atsparumo ugniai ir drėmei, bei garso sugerties  savybių. Be to, PAROC gaminių standartinis eksploatavimo laikas yra lygus pastato standartiniam eksploatavimo laikui*, todėl PAROC akmens vata laikoma patvaria izoliacine medžiaga.

„Mineralinė vata yra puiki izoliacinė medžiaga, kuri padaro pastatus ne tik energiškai efektyviais, bet ir atspariais ugniai“, – apibendrina Mats Björs, „Swedisol“ – pirmaujančių mineralinės vatos izoliacijos gamintojų Švedijoje asociacijos vadovas.

Be to, PAROC akmens vata gali būti perdirbama į naujus akmens vatos gaminius, o nuopjovos gali būti susmulkintos ir panaudotos kaip biri vata. Akmens vatos medžiaga taip pat gali būti sumalama į pluošto atplaišas ir tiesiogiai panaudojama kaip žaliava naujai akmens vatai gaminti. 

Kiekviena PAROC® izoliacinė plokštė ne tik sumažina pastatų energijos vartojimą, bet ir prisideda prie CO₂ emisijos mažinimo.